PATER NOSTER

PATER NOSTER ir Mistinis Eucharistijos Ženklas

⁹ Πάτερ ‘ημω̃ν ‘ο ε̉ν τοι̃ς ου̉ρανοι̃ς· ‘αγιασθήτω τὸ ’όνομά σου·
¹⁰ ’ελθήτω ‘η βασιλεία σου· γενηθήτω τὸ θέλημά σου, ‘ως ’εν ου̉ρανω̣̃, καὶ ’επὶ τη̃ς γη̃ς·
¹¹ τὸν ’άρτον ‘ημω̃ν τὸν ’επιούσιον δὸς ‘ημι̃ν σήμερον·
¹² καὶ ’άφες ‘ημι̃ν τὰ ’οφειλήματα ‘ημω̃ν, ‘ως καὶ ‘ημει̃ς ’αφίεμεν τοι̃ς ’οφειλέταις ‘ημω̃ν·
¹³ καὶ μὴ ει̉σενέγκη̣ς ‘ημα̃ς ει̉ς πειρασμόν, ’αλλὰ ρυ̃σαι ‘ημα̃ς ’απὸ του̃ πονηρου̃.

PATER NOSTER meldžia Žemėje įvyksiant Dangaus valiai, kad žmonės išsigelbėtų atleisdami vieni kitiems kaltes (atsukdami kitą skruostą, bet ne keršydami dauginant blogį).
Tai įvyks, jei žmonės norės, kad D-vas apsaugotų (ρυ̃σαι ‘prilaikyk’) juos nuo pagundos neatleisti, nes to nenorėdami jie įkliūs į išbandymą (πειρασμός bent čia įgauna NT ‘pagundos’ reikšmę, o ji ir yra ‘piktybinė’ πονηρός, ‘piktasis’ – mūsų pačių blogis, joks ‘velnias’).
’επιούσιος (’άρτος) – gyvybei būtinas (ne ‘kasdienis’!) maistas einamai dienai, nelyginant mana (Iš 16:16 ir 19 t.), kuriai Viešpats J-šūa ir prilygina Savo Kūno Atperkamąją Auką pagal Sandaros (Sutarties) sudarymo per auką esmę (Pr 15:8–17 = Jer 34:18 !),
bet ne nežydų (gōjīm, ’εθνικοί, Mt 6:7) graikų materialistinį aiškinimą, kad materiali duona pavirsta materialiu Kūnu,
ir ne (neo)protestantų „tik prisiminimą" atriekiant Žodžio gabaliuką nuo Biblijos „duonos kepalo“ („mes ne kanibalai!"):
Arčiau pirminės reikšmės būtų suprasti, kad Naujosios Sandaros dalyvis suvalgo savąją Aukos dalį Mistinio Ženklo pavidalu (Golgotoje ANAPUS LAIKO VISADA TIK TĄ VIENINTELĮ KARTĄ AUKOJAMA VIENA VIENINTELĖ AUKA, iš kur ir VIENAS EUCHARISTINIS ŽENKLAS VISIEMS LAIKAMS).
VYNAS, kaip Mistinio Ženklo dalis, atitinka būtent Pačią Naująją Sandorą, įėjimą į ją geriant Mesijo Kančios Taurę, bet ne Kraują, nes Mesijas J-šūa negriovė Įstatymo, draudžiančio gerti kraują. Todėl autentiška eucharistinė formulė yra Luk 22:20 ir 1 Kor 11:25, bet Mt 26:27–28 perrašinėtojų pakeista akivaizdžiai pagal 26:26 (o toliau net įeina į liturgiją: „Gerkite /.../ tai Mano Kraujas“). Į pirminio teksto pakeitimą galbūt rodo kitoks dėstymas Mk 14:23 (ne „gerkite visi“, bet „visi gėrė“).
Apokrifinėje Žydų Evangelijoje vietoj žodžio σήμερον yra žodis ’άυριον ‘ryt’, kuris būtų iš hebr. מָחָר māhār ‘ryt’. Jei graikų perrašinėtojai pakeitė žodį ‘ryt’ žodžiu ‘šiandien’, tai tik dėl kitų to paties Kalno pamokslo žodžių: Nesirūpinkite rytojumi, nes rytojus pats pasirūpins savimi (Mt 6:34). Tokiu būdu galėjo būti pašalintas dar didesnis artumas manos istorijai, nes ’επιούσιος ’άρτος vietoje galėjo būti D-vo kasdien iš dangaus siunčiama gyvybiškai reikalinga duona, o maldoje išreikštas prašymas, kad ir rytoj D-vas nenustotų jos siuntęs. Tokia rekonstrukcija atrodytų geriausia, neturinčia nieko bendro su žmogaus rūpesčiu savo jėgomis užsitikrinti duoną rytojui.