PATER NOSTER
ir Mistinis Eucharistijos Ženklas
9
Πάτερ ‘ημω̃ν ‘ο ε̉ν τοι̃ς
ου̉ρανοι̃ς· ‘αγιασθήτω τὸ
’όνομά σου·
10 ’ελθήτω
‘η βασιλεία
σου·
γενηθήτω τὸ
θέλημά σου, ‘ως
’εν ου̉ρανω̣̃,
καὶ ’επὶ τη̃ς
γη̃ς·
11 τὸν ’άρτον
‘ημω̃ν τὸν ’επιούσιον
δὸς ‘ημι̃ν
σήμερον·
12 καὶ ’άφες
‘ημι̃ν τὰ ’οφειλήματα
‘ημω̃ν, ‘ως καὶ ‘ημει̃ς
’αφίεμεν τοι̃ς
’οφειλέταις ‘ημω̃ν·
13 καὶ μὴ
ει̉σενέγκη̣ς ‘ημα̃ς ει̉ς
πειρασμόν, ’αλλὰ ρυ̃σαι
‘ημα̃ς ’απὸ του̃
πονηρου̃.
PATER NOSTER
meldžia Žemėje įvyksiant Dangaus valiai, kad žmonės
išsigelbėtų atleisdami vieni kitiems kaltes
(atsukdami kitą skruostą, bet ne keršydami dauginant
blogį).
Tai įvyks, jei žmonės norės, kad D-vas apsaugotų
(ρυ̃σαι ‘prilaikyk’) juos nuo
pagundos neatleisti, nes to nenorėdami jie įkliūs į
išbandymą (πειρασμός
bent čia įgauna NT ‘pagundos’ reikšmę, o ji ir yra
‘piktybinė’ πονηρός, ‘piktasis’
– mūsų pačių blogis, joks ‘velnias’).
’επιούσιος (’άρτος)
– gyvybei būtinas (ne ‘kasdienis’!) maistas einamai dienai,
nelyginant mana (Iš 16:16 ir 19 t.), kuriai Viešpats J-šūa ir
prilygina Savo Kūno Atperkamąją Auką pagal Sandaros (Sutarties) sudarymo per auką esmę (Pr 15:8–17 =
Jer 34:18 !),
bet ne nežydų (gōjīm, ’εθνικοί, Mt 6:7) graikų
materialistinį aiškinimą, kad materiali duona pavirsta
materialiu Kūnu,
ir ne (neo)protestantų „tik prisiminimą" atriekiant
Žodžio gabaliuką nuo Biblijos „duonos kepalo“ („mes ne
kanibalai!"):
Arčiau pirminės reikšmės būtų suprasti, kad Naujosios Sandaros dalyvis suvalgo savąją Aukos dalį Mistinio
Ženklo pavidalu (Golgotoje ANAPUS LAIKO VISADA TIK TĄ
VIENINTELĮ KARTĄ AUKOJAMA VIENA VIENINTELĖ AUKA, iš kur
ir VIENAS EUCHARISTINIS ŽENKLAS VISIEMS LAIKAMS).
VYNAS, kaip Mistinio Ženklo dalis, atitinka būtent Pačią
Naująją Sandorą, įėjimą į ją
geriant Mesijo Kančios Taurę, bet ne Kraują, nes Mesijas
J-šūa negriovė Įstatymo, draudžiančio gerti
kraują. Todėl autentiška eucharistinė formulė yra Luk
22:20 ir 1 Kor 11:25, bet Mt 26:27–28 perrašinėtojų
pakeista akivaizdžiai pagal 26:26 (o toliau net įeina į
liturgiją: „Gerkite /.../ tai Mano Kraujas“). Į pirminio
teksto pakeitimą galbūt rodo kitoks dėstymas Mk 14:23 (ne
„gerkite visi“, bet „visi gėrė“).
Apokrifinėje Žydų Evangelijoje vietoj žodžio
σήμερον
yra žodis ’άυριον
‘ryt’, kuris būtų iš hebr.
מָחָר māhār
‘ryt’. Jei graikų perrašinėtojai pakeitė žodį
‘ryt’ žodžiu ‘šiandien’, tai tik dėl kitų to paties
Kalno pamokslo žodžių: Nesirūpinkite rytojumi, nes
rytojus pats pasirūpins savimi (Mt 6:34). Tokiu būdu galėjo
būti pašalintas dar didesnis artumas manos istorijai, nes ’επιούσιος
’άρτος
vietoje galėjo būti D-vo kasdien iš dangaus siunčiama
gyvybiškai reikalinga duona, o maldoje išreikštas prašymas, kad ir
rytoj D-vas nenustotų jos siuntęs. Tokia rekonstrukcija
atrodytų geriausia, neturinčia nieko bendro su žmogaus rūpesčiu
savo jėgomis užsitikrinti duoną rytojui.
|