APIE AUTENTIŠKĄ MESIJO VARDĄ

Autentiškose semitų kalbose: 
1) ’ alefas and ‘ ‘ainas yra gerklinis ir ryklinis PRIEBALSIAI (abudu yra prarasti smarkiai europeizuotame dabartiniame ivrite), o joks žodis negali prasidėti balsiu!
2) Žodis gali prasidėti tik priebalsiu, bet negali  prasidėti dviem priebalsiais! (kitaip yra dabartiniame ivrite, plg. zman, kfar etc.), 
3) Negali būti dviejų gretimų balsių, tarp balsių visada bus priebalsis arba priebalsiai, 
4) Mesijo Vardo a yra pagalbinis ultratrumpas balsis, įterptas toliau einančio ryklinio priebalsio ‘ tarimui palengvinti (moderniame sugadintame ivrite nebėra nei šio priebalsio, nei ultratrumpojo a, kuris pavirto semitų kalbose neįmanomu, priebalsio neatskirtu, antru balsiu greta kito – tai nesemitiškas europinis tarimas). 

Mesijo Vardas yra griežtai šventas ne todėl, kad jo pirmoji raidė J-- yra iš UŽDRAUSTOS TARTI (Iš=Šemōt “vardai” 20:7) TETRAGRAMOS, bet todėl, kad tai žmonijai apsireiškiančio D-vo Vardas: „(Tetragrama) teišgelbėja!”, būtent: Nėra niekame kitame išgelbėjimo, nei kito po dangumi žmonėms duoto vardo, kuriuo turime būti išgelbėti (Peras Kefa, Apd=Ma‘asē haššelīhīm 4:12). 
D-vui, Kuris yra vienintelis Pamats viso, kas tik egzistuoja, netinka jokie vardai, kuriais žmonės atskiria vieną daiktą nuo kito, todėl Jis sako: ESU, Kuris ESU (Ex=Šemōt 3:14). D-vas nesakė Mošė (Mozei) jokio Savo Vardo, nes tai būtų absurdas: Jo viską aprėpiantis unikalus buvimas yra vienintelis tikras buvimas tiek anapus Visatos laiko ir erdvės, tiek pačioje Jo sukurtoje Visatoje, o todėl Jis Pats Savimi yra vienintelis tikras Vardas viskam: vienas tik Jis TIKRAI YRA ne-laike (= amžinai)! 
D-vas yra DVASIA (Jn 4:24), todėl Jo Paveikslas ir Panašumas, pagal Kurį Jis sukūrė žmogų, yra Tai, Kame Jis ateina į Žmoniją kaip Mesijas. O ateidamas į žmoniją asmeniškai, Jis turi Žmogaus Vardą, kuris ir bus J--šū‘  (-- = ē ). 
Žmonės suprato Tetragramą kaip vardą, bet jie dar nebuvo modernūs civilizuoti galvijai, neskiriantys švento nuo nešvento. Tik todėl Tetragrama ir liko uždrausta iki pat mūsų emancipuoto „civilizuotumo“. Todėl tie, kurie dar ne „civilizuoti“ ir dar supranta, kad reikia ginti šventumą nuo profanacijos (pvz., okultiniai satanistai visai sąmoningai išniekintų šventąjį Vardą, atspausdintą popieriuje), ypatingai turi saugoti Mesijo Vardo šventumą (Apd=Ma‘asē haššelīhīm 4:12)! Dėl šios priežasties Jo pilnas Vardas šioje svetainėje nerašomas. Nenorint rašyti neįprastą (ir iškreiptą) J-zus, šioje svetainėje vartojamas parašymas J-šūa‘ arba graikų-lotynų kristograma JHS. Pastaroji gerai žinoma bet kurios krikščioniškos konfesijos teologijos studentui, dar ir neminint eilinių katalikų tikinčiųjų.
Imkime teigiamą pavyzdį iš autentiško semitų islamo, kuriame kiekvieną bet kurio sakralinio vardo paminėjimą palydi atitinkama arabiška formulė. Kiekvienas, pažeidžiantis šią taisyklę, automatiškai išskiria save iš tikinčiųjų bendruomenės ir padaro savo ištariamus žodžius niekinius.

Į lotynų kalbą visi biblijiniai asmens vardai pateko iš graikų Septuagintos. Tačiau skirtingai nuo hebrajų kalbos, graikų kalboje nėra priebalsio š. Todėl pastarasis išnyko iš vardų jau graikų kalboje. Kita vertus, pirmajam Mesijo Vardo priebalsiui J- perteikti graikų ir lotynų rašyboje neturėta atitikimo: ten vartota tik raidė i tiek priebalsiui j prieš balsius žymėti, tiek balsiui i perteikti. Dar daugiau, lotynų kalboje bet kuri tarp balsių esanti priebalsė s gali būti tariama tik z ! Šitaip J--šū‘ (galinis semitų ryklinis priebalsis ‘ savaime turėjo būti prarastas neturėdamas jokio atitikimo) išvirto į J--zu lotynų kalboje, kurioje buvo rašoma I--su panašiai kaip graikų kalboje (abiejose kalbose vardininke dar prisidėdavo galūnė -s , kaip ir lietuvių kalboje). 
Iš lotynų kalbos ši rašyba pateko į visas Vakarų Europos kalbas, kuriose pradinė I- prieš balse buvo pakeista raide J-, o tai angliškai pagal tos kalbos normą davė dž. Kita vertus, slavai gavo šį Vardą iš graikų rašybos, kurioje antroji Vardo raidė – priebalsė eta – buvo jau tariama i. Iš čia ir rusų Ии-ус. Taigi Mesijo Vardas yra beviltiškai iškreiptas visose Europos kalbose!
Šis vardas yra vėlyva sutrumpinta hebrajiško vardo J---šūa‘(čia --- = ehō) pavidalas. Šis sutrumpinimas atsirado jau paplitus šnekamajai aramėjų kalbai. Tačiau ir nesutrumpintas variantas, savo ruožtu, yra pradinio pilno biblijinio vardo  --hōjāšūa‘ (čia -- = Ye) „[Tetragrama] teišgelbėja!“ trumpinys (žydų tradicijoje įprasta vietoj Tetragramos tarti hebr. HaShem, ‘Tas-Vardas’).

[Visa tai dėstant, sumažintosios raidės perteikia arba niekad nekirčiuojamus ultratrumpuosius hebrajų balsius, arba priebalsio padvigubinimą po artikelio. Hebrajų kalboje kirtis labai dažnai būna paskutiniajame skiemenyje, jei ten ne koks nors įterptinis balsis, kt. 
h ir ‘ yra vienas kitą atitinkantys duslusis ir skardusis rykliniai priebalsiai, kurių Europos kalbose nėra. Skirtingai nuo įprasto k, q yra užpakalinis gomurinis priebalsis [ḳ], o k (kuris yra tarp balsių patekęs k) atitinka ch [χ], analogiškai b (b tarp balsių) ir p (p tarp balsių) atitinka v ir f. 
hā-, ha- – žymimasis artikelis, -īm, -ōt – vardažodžių vyriškosios ir moteriškosios giminės galūnės].