Šventasis Raštas

Mesijiniam žydui negalioja Benedikto XVI tradiciniams krikščionims mestas priekaištas: „Iš Pauliaus teologijos vienpusiško aiškinimo plaukiantis vienašališkas požiūris į Įstatymą trukdo pamatyti Izraelio džiaugsmą dėl D-vo valios pažinimo ir galimybės šia valia gyventi“ („Jėzus iš Nazareto“, I, p. 233) – plg. „Ne panaikinti [Toros ar Pranašų] atėjau, bet vykdyti“ (Mt 5,17). Mesijinis judaizmas, pripažindamas Sandorų pakeitimą, išsaugo pamatinę Toros reikšmę, ypač pabrėžiant įsakymus, D-vo vadinamus amžinais, ir atmetant bandymus aiškinti tai perkeltine svarbos prasme. Visi įsakymai tebegalioja, „kol viskas išsipildys“ (Mt 5,18), tik dalis jų vykdoma Paties JHS (pvz., Šventyklos reikalaujantys įsakymai dėl aukų, nes JHS Pats yra Šventyklą, o Jo Auka atstoja visas kitas aukas). Tora ir Evangelija ne prieštarauja viena kitai, bet Naujasis Testamentas liudija Senojo išsipildymą, niekas neperbraukta ir neiškrinta lauk! Todėl galbūt laikytina protinga pergrupuoti tradicinę NT dalių tvarką pagal ST dalių tvarką:

Torą atitinka ir tęsia Evangelijos ir Apaštalų darbai,
Pranašus
Apreikimas šv. Jonui,
Raštus – visų pirma apaštalų laiškai Hebrajams (visiems žydams) ir Ja‘akovo (Jokūbo)  (mesijiniams žydams diasporoje).
Mesijiniam judaizmui esmingiausi yra
11-as skyrius iš Laiško Romiečiams bei mesijiniams žydams ir nežydams Galatams. Tačiau ypač pastarasis gali būti suprastas kaip prieštaringas poleminis, ekstremistiškai neigiantis nuteisinimą darbais, ne vien tikėjimu (bet plg. Jok 2,24-46), todėl jam  tinka 2 Pt 3,16 pastaba. 
Petro, Jono ir Jehūdos (Judo) laiškai yra adresuoti mesijiniams žydams ir nežydams. 
Laiškai, adresuoti nežydams (kaip Romiečiams, Korintiečiams) vargu ar laikytini hebrajiškos Biblijos tąsa.
2 Tim 3,16 pasakyta iki NT kanono susidarymo, todėl pirmiausiai rodo į ST, o iš NT besąlygiškai tik į Evangeliją, tais laikais irgi nekanonizuotą dabartiniais 4 variantais (jų dar ir nebūta).  
Visi laiškai yra praktiniai pamokymai (
midrašai), kurių nebūtina įtraukti į metinius Šventojo Rašto skaitymus žydams, išskyrus Hebrajams ir Jokūbo. Pirmasis yra trumpa mesijinė Šventojo Rašto egzegezė liudijant JHS. Antrasis – judėjiškas helenistinis D-vo ir Toros išminties skelbimas Evangelijos šviesoje. (Žr. čia siūlomą nuoseklų NT dėstymą Parašot seka).


Atgal