Sveiki atvykę į Kauno mesijinę svetainę, sukurtą Vilniaus mesijinės bendruomenės iniciatyva. 
Nuo pat Israelio restitucijos 1948 m. mesijinis judaizmas yra nacionalinis žydų tautos sąjūdis, atstatantis imperinės Romos agresijos prieš Judėją sudarkytą natūralią apaštalinės (JA‘AKOVO–Jokūbo Teisiojo) Bažnyčios raidą (dėl karo Išganymas išplito tarp pagonių žydų sąskaita, žr. čia)
. Atkurdamas I Kr. a. situaciją, mesijinis judaizmas tuo pačiu yra ir šansas paskutiniesiems dar neatkritusiems į pagonybę krikščionims. 
Mesijines bendruomenes gali kurti tik patys žydai. Nežydai gali būti priimami į žydų mesijines bendruomenes, bet negali įtakoti žydų įnešdami svetimą skaldančią teosofiją (kaip „teisinga teologija“, bendrystei privalomi dogmatai ir pan.) 
Nežydai, neturintys arti savęs mesijinių bendruomenių, savo konfesijų viduje gali kurti mesijines grupes, kuriose įveikiamas antikinis mąstymas, jo pagrindu atsiradęs susiskaldymas ir Romos imperijos paskatintas antisemitizmas.

  ♦ Šios svetainės tikslai, panašiai kaip ir daugelio mesijinių bendruomenių ir grupių, yra:
1) Žiniõs apie žydų Mesiją (hebr. Mašīah'ą, gr. Kristų) ir pasaulio Išganytoją J-šūa (JHS) platinimas skelbiant Jo Antrąjį Atėjimą, priminimas tradiciniams krikščionims, kad jie yra įskiepyti į D-vo Išrinktąją tautą, su kuria sudaryta Naujoji Sandora, kuri visa bus išgelbėta (Rom 11, 17-27) ir kuri, kaip plintanti į visą žmoniją D-vo tauta, yra Mistinis JHS Kūnas Bažnyčia, nenugalimas pragaro jėgoms (Mt 16, 18),
2) Dalyvavimas plintančiame pasauliniame mesijiniame sąjūdyje, kuriam vadovauja JHS Mesiju priėmusieji žydai, gyvenimas pagal Kalno Pamokslą ir JHS vykdomus Toros įsakymus, apaštalinės praktikos atnaujinimas pradedant nuo Šabato šventimo, kuris užbaigiamas pirmosios savaitės dienos (vad. „sekmadienio“) Eucharistija,
3) Malda už visos Israelio tautos atsivertimą ir Išganymą,
4) Malda už Israelio žemę, jos miestus, žmones ir už taiką joje,
5) D-vo garbinimas hebrajų kalba,
6) Maldinės ir pažintinės literatūros vertimas ir platinimas, mesijinio tikėjimo dialogai.
  ♦ Kaip ir Vilniaus mesijinė bendruomenė, ši svetainė yra tarpkonfesinė, orientuota į ikinikėjišką ikidogminį apaštalinį laikotarpį, vienijantį visus tikinčiuosius į Viešpatį JHS apie mesijinius žydus, kurių tikėjimo pamatai yra:
1) JHS - išpranašautas ir antrą kartą ateinantis Išrinktosios tautos Karalius Mesijas,
2) JHS yra visos žmonijos Išganytojas.
  ♦ Kaip ir visur, ši svetainė orientuota į halachinių žydų tradicijas, tačiau orientuota sąmoningai: 
1) skirtingai nuo žydų karaimų, halachiniai žydai sudaro absoliučią žydų tautos daugumą, 
2) vis
õs rabiniškos Israelio vadovybės atstovaujami, Žodinės Toros tikėjimo pagrindu, 1967 m. halachiniai žydai atsisakė nuo Šventyklos kalno musulmonų naudaiL, t.y. skirtingai nuo grįžusių iš Babilonijos žydų, atsisakė nuo D-vo įsakytų aukojimų šiame kalne ir tuo pasitraukė iš Sinajaus Sandoros, žr. Iš 24:7. Tai ne kliūtis įeiti į Naująją Sandorą (Jer 31:30), kurioje yra mesijiniai žydai.
  ♦ Lietuvai esant tradicine katalikiška šalimi, ši svetainė stengiasi padėti katalikams įveikti antikristinę krizę Bažnyčioje, katalikiškais terminais rodydama kelią į pirminį žydų alyvmedį.

 

KITA DIDŽIAUSIA MESIJINĖ ŠVENTĖ BUS: 

         חֲנֻכָּה תש״פ          
aNUKKĀ     TAŠAP  (5780)

Tāw400-Šīn300-80  = (5)780          
5780 m. kislevo 24/25 – 2019 m. gruodžio 22/23 (iki gruodžio 30/31)

 

        סֻכּוֹת תש״פ          
SUKK
ŌT  TAŠAP  (5780) 
t+š+"p (tašap = 400+300+80)

2019 m. spalio (13/) 14 – 20 (/21)    

    
    Toroje nustatyta (Kun 23:39–43) Palapinių šventė, plg. Zach 14:16–17, Mt 17:1–9, Jn 7:37–38 (čia palyginimas su Šventyklos apeiga pernešant į ją per Vandens vartus aukso inde iš Siloamo (Šill
ōah) šaltinio pasemtą gyvąjį vandenį ant altoriaus užpilti) ir Apd 18:1–3.
     Jn 7:38 perteikia hebr. miqqirb
ō ‘iš jo vidaus (širdies, vidurių)’, t.y. čia – ‘iš jo’, vertimams per graikų kalbą esant beprasmiškai vulgariems.
     Sukkot trunka 7 dienas ir baigiasi Susirinkimo aštuntąja (Š
emīnī ’aceret), po kurios eina Toros džiaugsmo (Śimhat Tōrā) šventė – diena, kada baigiami ir vėl pradedami kasdieniai Toros skaitymai.
      Išsamiau apie Sukk
ōt, Šemīnī ’aceret ir Śimhat Tōrā žr.
Hebrew for Christians > Holidays

          

              יוֹם תְּרוּעָה תש״פ            
yōm  tərū‘
ā  tašap          

    tašaf yra metų skaičiaus (5)780 trumpinys, kuriame hebrajų raidės Ta-Ša-P  tāw-šīn-  žymi skaitmenis 400, 300, 80, bet 6-asis tūkstantmetis praleidžiamas, kaip numatytasis.
      Jōm Tərū‘
ā ‘Trimitų diena’ yra D-vo Toroje nustatyta šventė: Kun 23:24, 25:9. Žodis tərū‘ā reiškia unisoninį daudelio žmonių šaukimą (Joz 6:5). Mesijiniams žydams trimitavimas šofaru per Jōm Tərū‘ā pranašauja laukiamo Mesijo J-šūa atėjimą (1 Thess 4:16).
      Švenčiama dvi dienas, nuo 5779 m. eliùlio 29 d. (šiemet, 2019 m., – rugsėjo 29 d.) saulėlydžio iki 5780 m. tìšrio 2 d. (2019 m. spalio 1 d.) saulėlydžio. 
     Tradicinis rabiniškas judaizmas skaičiuoja metus nuo Naujųjų metų (
Roš Ha-Šanà ‘metų galva’) tìšrio 1 d., nors tìšris yra septintasis žydų liturginio kalendoriaus mėnuo, pirmasis yra avìvas, vadinamas nisãnù nuo pat grįžimo iš Babilonijos nelaisvės. Dėl to plg. Iš 13:4 ir Est 3:7, taip pat karaimo Nehemijos Gordono publikaciją
How Yom Teruah became Rosh Hashanah internete.
     
Ivrito žodis ābīb reiškia pavasarį. Kaip mėnesio pavadinimas, jis yra prebabiloninis greta trijų kitų, tik 1 Karalių knygoje po vieną kartą minimų antrojo (zīw), septintojo (’ētānīm) ir aštuntojo (būl) mėnesių pavadinimų.
   Dabartiniai babiloniškos kilmės žydų mėnesių pavadinimai yra:
 
Tìšris (hebr. tišrī ), 7-asis, 
Chešvãnas
, 8-asis, 
Kislèvas
, 9-asis, 
Tèvetas
, 10-asis, 
Ševãtas
, 11-asis, 
Adãras, 1 Adãras
, 12-asis, 2 Adãras, keliamaisis metais įstatomas 13-asis, 
Nisãnas
, 1-asis, 
Ijãras
, 2-asis, 
Sivãnas
, 3-asis, 
Tamùzas
, 4-asis, 
Ãvas
, 5-asis, 
Eliùlis
, 6-asis mėnuo.

Jie visi pagoniškos kilmės, Tamùzas (hebr. tammūz)– Mesopotamijos pagonių dievybės vardas, perteiktas aramėjiškai iš akadų kalbos, kurioje jis šumerų kilmės iš dievybės vardo Dumuzi.

        Apie mesijinį šios šventės šventimą žr. Hebrew for Christians > Holidays


                   
DIDŽIAUSIA ANKSTESNĖ MESIJINĖ ŠVENTĖ BUVO:  

     פֶּסַח ־ שָׁבֻעוֹת תשע״ט  
PESAḤ – ŠĀBŪ‘ŌT     TaŠ‘aṬ

        Tāw400-Šīn300-‘àyin70-
ēt9  = (5)779          
5779 m. nisano 14/15 (2019 m. balandžio 19/20), Nisano 22 (balandžio 27) –
5779 m. sivano
5/6 (2019 m. birželio 8/9), sivano 7 (birželio 10)

Pesachas ir Šavū‘ot (‘[septynios] savaitės, sekminės’) yra iš esmės viena tęstinė šventė, prasidedanti išvadavimu iš vergovės ir pasibaigianti įėjimu į Sandorą su D-vu. Kad ir kokios pagoniškos agrarinės būtų buvusios šios šventės bendrasemitinės ištakos, Toroje ji siejama su pirmuoju kviečių derliumi Pažadėtojoje Žemėje, todėl reiškia Pesacho išsipildymą. 
Per pirmąjį savo Pesachą žydai buvo D-vo išvesti iš vergijos Egipte. 3735 m. (26 m.) Pesacho išvakarėse žydai ir visa žmonija Golgotos Kryžiuje buvo išlaisvinti nuo vergovės nuodėmei. 
Per savo pirmąjį Šavū‘ot šventę žydai gavo Torą ir įėjo į Sandorą su D-vu prie Sinajaus kalno. Per 3735 m. (26 m.) Šavū‘ot šventę žydai ir nežydų gentys gavo Šventąją Dvasią ir įėjo į Naująją Sandorą su D-vu Jerūšalaime.

Žodinę Torą išpažįstantys žydai supranta Kun 23:15–16 kaip nurodymą atsiskaičiuoti Šavū‘ot šventės dieną septiniomis savaitėmis po pirmojo Šabato, suvokdami šį žodį šabatas kaip šventinės savaitės pirmąją dieną. Tai rodo Šavū‘ot sivano 6 d. bet kuriais metais.

Tačiau Jubiliejų knyga (2 a. pr. b. e.) aiškina pirmąjį Šabatą kaip savaitės dienos pavadinimą, o tai nurodo Šavū‘ot visada sekmadienį, tik skirtingų metų skirtingomis datomis – žr.
Dr. M. Segal įrodymus Torah.com svetainėje, kad Toroje Šavu‘ot yra apskritai visų sandorų diena, įskaitant Sandoras su D-vu.  Dr. M. Segalis atskleidžia ir priežastį:  mat žodis šābūa ‘savaitė’ yra etimologiškai susijęs su žodžiu šəbū‘ā ‘priesaika’, o abudu yra kilę iš skaitvardžio šeba‘ / šibā ‘septyni’ su jo derivatu šibbapasakyti septynis kartus
’ --> ‘susieti save septyniomis priesaikomis’, plg., pvz., ir Klein's Etymological Dictionary of Hebrew. The University of Haifa, 1987, 637 p.  M. Segalis tiesiog ir parašo:  šābū‘ōt ‘savaitės’ – šəbū‘ōt ‘priesaikos’.
Kaip sakyta, Šavū‘ot yra Pesacho išsipildymas. Mesijo J-šūa Prisikėlimas yra Jo Aukos Golgotos Kryžiuje atlikto pasaulio Atpirkimo išsipildymas. Mesija J-šūa prisikėlė iš numirusiųjų 3735 m. (26 m.) nisano 16 d. sekmadienį. Kadangi mesijiniai žydai dažnai nešvenčia šios dienos, kaip Prisikėlimo šventės (o ji ir nėra kasmet sekmadienis), būtų didžiai prasminga
švęsti ir J-šūa Prisikėlimą būtent Šavū‘ot dieną sekmadienį.



Apie Šavū‘ot ir Pesacho šventimo tradicijas sk. Hebrew for Christians > Holidays

DIDŽIAUSIA MESIJINĖ ŠVENTĖ PRIEŠ PESACHĄ–ŠAVŪ’OT BUVO:
 

     חֲנֻכָּה תשע״ט          
ḤaNUKKĀ     TaŠ‘aṬ

Tāw400-Šīn300-‘àyin70-
ēt9  = (5)779          

5779 m. kislevo 24/25 – 2018 m. gruodžio 2/3 (iki gruodžio 10/11)

 

CHANUKÀ (pašventinimas), švenčiama kislevo 25 d., periodiškai sutampa su Kalėdomis, švenčiamomis gruodžio 25 d.  Akivaizdus Chanukos ir Kalėdų pradžios dienų 24/25 sutapimas negali būti atsitiktinis. Greičiau jis rodo istorinį ryšį tarp įstatyminio Šventyklos tikėjimo ir Evangelijos, kurį sukuria ateinanti į pasaulį MESIJINĖS DIENOS ŠVIESA
Chanuka nėra D-vo Toroje įsakyta šventė. Ją įvedė makabėjai 165 m. kislevo 25 d., kad būtų įamžintas iš naujo konsekruotos Šventyklos atkūrimas bei vienai dienai turėto pašventinto Menoros aliejaus degimo aštuonias dienas stebuklas (šventė paminėta Jn 10:22).

Sutampantis dienos skaičius 25 rodo, kad pirmieji kriščionys Šventyklos tradicijos žydai siejo Chanukos šventę su Mesijo atėjimu. Kada pirminis apaštalinis tikėjimas dar buvo gyvas, Naujosios Šventyklos Šviesos šventės paskutinio rudens mėnesio 25-oji diena tapo perkelta iš lunisoliarinio kalendoriaus kislevo į soliarinio kalendoriaus gruodį. 
Tai logiška, nes Mesijas J-šūa‘ pakeitė Šventyklos aukojimus Savo Paties Golgotos Auka tapdamas
Šviesa (Mal 3:20 Tiesos Saule) ir Nauja Šventykla visiems ištikimiems tikintiesiems.

Kada tai įvyko? Jei moderni skaičiuoklė, leidžianti rasti bet kurios datos atitikmenį tarp žydų bei julijoniško / grigališko (net iki jo įvedimo!) kalendorių neklysta, šiandien mes jau žinome tai visiškai tiksliai. Evangelija teigia, kad Viešpats buvo nukryžiuotas (plg. Iz 53, Dan 9:26) dieną prieš Pesachą, kuris tais metais buvo šabato dieną.
Nisano 15 d., pagal skaičiuoklę, BUVO per savaitinį ŠABATĄ keturis kartus 3779–3796 žydų kalendoriaus metų = 19–36 Juliano kalendoriaus metų laikotarpiu, būtent: 
A – 19 metų balandžio 4 d. (jei J-šūa‘ buvo gimęs 6 m. pr. bendrąją erą, tada Jam turėjo būti tik 25-eri, bet pagal Lk 3:23 ir Jn 8:57 Jis jau buvo žengęs į ketvirtąjį dešimtmetį), 
B – 26 metų kovo 23 d. (jei Jis buvo gimęs 6 m. prieš bendrąją erą, Jam turėjo būti 32-eji, o tai atitinka Lk 3:23 ir Jn 8:57. Tuomet gimęs 4 m. pr. bendrąją erą, Jis būtų turėjęs 30 metų, o tai labiau atitinka Jo tarnystės pradžią.
C
– 33 metų balandžio 4, (daug vyresnis!), ir 
D– 36 metų kovo 31 d., o tai pagal Jo amžių visiškai neatitiktų Evangelijos pasakojimo.
Tokiu būdu galime matyti, kad žmonija buvo atpirkta 26-ųjų metų kovo 22 d. šeštąją savaitės dieną („penktadienį“), J-šūa‘ išbuvo Kape kovo 23 d. per Šabatą ir prisikėlė pirmąją savaitės dieną („sekmadienį“) kovo 24-ąją. Pirmoji Mesijinė Chanuka, apie kurią kalbame, tuomet buvo 6-aisiais m. prieš bendrąją erą. Suprantama, tai nereiškia, kad J-šūa‘ ir gimė tą dieną (tai galėjo būti anksčiau rudenį) – mesijiniai tikintieji nešvęsdavo gimtadienių! Kaip ir visi žydai, jie švęsdavo Šventyklos šventes. Tačiau Chanuka tobulai atitiko Tiesos Saulės patekėjimo (Mal 3:20) šventę, o tai paaiškina, kaip kislevo 24/25 --> gruodžio 24/25 evoliucionavo į Kalėdas.
Apie mesijinį Chanukos šventimą žr. Hebrew for Christians > Holidays.

Dėmesio!

1. Remiantis nauju Evangelijos teksto tyrinėjimu, esmingai pasikeitė pasiūlymai krikščionims, norintiems jungtis prie mesijinio sąjūdžio, žr. www.messianic.lt/proposalsL4.htm 

2. Lankytojai kviečiami dalyvauti aptariant pagrindines šios svetaines temas !